Kas yra blockchain?

Jei reikėtų pateiktį atitikmenį, į ką savo principu yra panaši blockchain technologija, tikriausiai geriausias pavyzdys būtų visiems gerai žinoma Wikipedia.

Daugybė skirtingų ir nepriklausomų žmonių gali prisidėti prie blockchain kūrimo, atnaujinimo ir saugojimo. Taip pat ir Wikipedia tinklalapyje – ten esanti informacija nėra vieno asmens išleistas produktas, priklausantis vienai institucijai. Turinį Wikipedia tinklapyje kuria patys vartotojai, jie jį prižiūri ir atnaujina, visai kaip ir blockchain technologijoje.

Norint geriau suprasti skirtumus tarp viešai naudojamų paslaugų ir blockchain technologijos, reikia kapstytis šiek tiek giliau, pažvelgti į abiejų idėjų pagrindus. Nors abu aptarinėjami pavyzdžiai yra sujungti į tinklus (Internetą), Wikipedia šiame tinkle dalyvauja naudodama kliento-serverio tinklo modelį.

Tam tikri leidimai ir galios yra priskiriamos prie vartotojų asmeninių paskyrų, kurios yra naudojamos norint pakeisti ar atnaujinti informaciją esančią centriniame Wikipedia serveryje. Kiti vartotojai norintys pasiekti informaciją visuomet gaus pačią naujausią jos versiją – atnaujintą kitų vartotojų. Kaip bebūtų, visa galia turinio prasme vis tiek lieka sutelkta vienose rankose, mat Wikipedia administratoriai pasilieka sau teisę turinį modifikuoti, atnaujinti, patvirtinti arba atmesti bet kokius turinio pakeitimus, siūlomus vartotojų.

Populiariausia Europoje kriptovaliutos keitykla, kurioje galima įsigyti bitcoin ir kitų valiutų. Yra galimybė atsiskaityti banko kortelėmis ir pavedimu.

Šis principas labai panašus į tą, kurį naudoja valstybės, bankai ar draudimo kompanijos savo duomenų bazėse. Centralizuotai valdomos duomenų bazės yra atsakingos už duomenų apdorojimą ir saugojimą, o viena centralizuota valdžia gali valdyti visus su informacija susijusius procesus – duomenų atnaujinimą, prieigą ir priežiūrą nuo įsilaužimų.

Blockchain technologijos principas iš esmės skiriasi nuo aukščiau pateikto pavyzdžio, ko pasekoje sistema tampa unikali ir išskirtinė, pranašesnė už visus kitus panašaus tipo tinklus. Wikipedijos atveju originali duomenų kopija yra saugoma serveryje ir pakeitimai yra atliekami būtent serveryje, todėl vartotojas visuomet gauna pačią naujausią, vėliausiai atnaujintą informaciją. Tuo tarpu blockchain sistemoje kiekvienas informacijos mazgas yra saugomas atskirai ir nepriklausomai, tačiau tuo pat metu vedą į tą patį galutinį rezultatą, matomą visiems. Kiekvienas informacijos vienetas yra atnaujinamas atskirai, o pats populiariausias įrašas tampa originalia kopija.

Kiekviena transakcija yra transliuojama, o naujai įvedama informacija automatiškai sukuria pakeitimus

Blockchain technologija nereikalauja pašalinio trečiojo asmens, kuris turėtų moderuoti atliekamas transakcijas. Tai naujas būdas registruoti ir paskirstyti informaciją. Tiesa, ši technologija nėra visiškai nauja ir nematyta – tai laiko patikrintų metodų rinkinys pritaikytas naujiems tikslams. Bitcoin kūrėjo Satoshi Nakamoto išradimas yra paremtas trimis skirtingomis technologijomis – internetu, asmeninių kodų kriptografija ir protokolo valdymo paskatinimu.

Sujungus šias technologijas gauname pažangų tinklą, kuriam nereikia jokių pašalinių patvirtinimo organų, o informacijos perdavimas ir patvirtinimas pats savaime veikia kaip saugiklis užtikrinantis legalumą ir saugumą.

Skaitmeninio pasitikėjimo apibrėžimas

Trumpai tariant, pasitikėjimas yra rizikos santykiuose tarp dviejų šalių įvertinimas. Jei rizika yra adekvati santykių vertei, galima išreikšti pasitikėjimą. Atliekant sandorius internetu, dažnu atveju pasitikėjimas yra pagrindžiamas tapatybės patvirtinimu arba tam tikrų įgaliojimų autorizavimu. Tai reiškia, jog reikia atsakyti į du pagrindinius klausimus – „ar tikrai esi tas, kas sakai, jog esi?“ bei „ar tikrai turi teisę atlikti tai, ką planuoji atlikti?“.

Blockchain tinkle tapatybės patvirtinimas yra labai paprastas – jūsų asmeninis raktas atstoja pasą. Būtent šis privatus raktas patvirtina, jog bitcoin piniginėje esančios lėšos ir pati piniginė priklauso konkrečiam asmeniui, kuris disponuoja šia privačia informacija. Tuo pačiu metu nėra atskleidžiama jokia asmeninė informacija, tokia kaip vardas ar gimimo data, todėl tai yra itin saugus metodas patvirtinti tapatybę.

Kaip jau minėjome, tapatybės patvirtinimas arba autentifikacija nėra pakankama sąlyga sukurti pasitikėjimą. Taip pat reikia ir veiksmų autorizavimo. Ar žmogus disponuoja tokiomis lėšomis, kokiai sumai nori atlikti pavedimą? Ar atliekama legali transakcija? Šie ir kiti klausimai turi būti atsakyti norint užtikrinti saugumą ir apsaugoti nuo apgavysčių. Tam pasitelkiamas blockchain tinklas, kurio nariai patvirtina mokėjimus ir juos įrašo į bendrą mokėjimų registrą bei įrašus saugo. Būtent tokiu būdu pašalinama centralizuota mokėjimų patvirtinimo institucija, todėl sistema yra kur kas saugesnė ir sunkiau apgaunama.

Tokiu būdu atliekama autorizacija ir autentifikacija leidžia atlikti sandorius Internetu be trečiosios šalies įsikišimo ir patvirtinimo. Dėl šios priežasties blockchain technologija jau dabar vadinama revoliucine, keičiančia visą internetinių atsiskaitymų struktūrą.